Globsteris

Globsteris (angl. globster; blob) - neatpažinta organinės medžiagos masė, kokias kartais į jūros (retkarčiais - ežero) krantą išmeta bangos. Globsteriai nuo kitų į krantą išmetamų kūnų skiriasi tuo, kad nepavyksta nustatyti jų rūšinės priklausomybės, ypač nespecialistams.

Žodį angl. globster 1962 m. sukūrė Ivanas Sandersonas (Ivan T. Sanderson)^[1] aprašydamas 1960 m. Tasmanijos globsterį, kuris, pagal aprašymą, „neturėjo matomų akių, įžiūrimos galvos, kaulinio skeleto“.

Globsteriai gali atrodyti tiek mįslingai, kad dėl jų prigimties abejoja net tada, kai mokslininkai oficialiai nustato jų rūšinę priklausomybę. Dalis globsterių neturi kaulinio skeleto ar kitų atpažįstamų darinių, nors dalis globsterių turi tokių atpažįstamų organų (kaulus, čiuptuvus, plaukmenis ar pelekus, akis ir pan.), pagal kuriuos galima nuspėti sistematinę grupę. Seniau globsteriai dažnai būdavo aprašomi kaip jūrų pabaisos, aptikus globsterių neretai atsirasdavo legendų apie juos. Globsteriai dažnai priskiriami kriptozoologijai.

Daug globsterių anksčiau būdavo aprašomi kaip gigantiškieji aštuonkojai, nors dažnai vėliau paaiškėdavo, kad tai yrantys banginių ar didžiųjų ryklių kūnai. Neretai globsteriai yra banginių varvelio masė, atsiskyrusi nuo banginio lavono (pvz., 2003 m. Čilės globsteris). Kiti kūnai, pradžioje palaikyti pleziozaurų kūnais, vėliau pasirodė esą yrantys milžinryklių kūnai. Dalis globsterių yra didžiųjų kalmarų likučiai. O dalis globsterių iki šiol neapibūdinti.

Dalis globsterių buvo tyrinėti jau po to, kai jie labai smarkiai apiro ir buvo neįmanoma nustatyti rūšį. Dalis kūnų buvo sunaikinti, taip nutiko su, pvz., garsiuoju Cadborosaurus willsi lavonu, aptiktu 1937 m.^[2] Kanados mokslininkai, atlikę Niufaundlando globsterio DNR analizę, nustatė, kad jis yra kašaloto likučiai. Straipsnyje tyrėjai rašė, kad Niufaundlando globsteris turi daug panašumų į kitus globsterius, todėl šie galbūt irgi buvo kašalotų likučiai.^[3] Kitų globsterių tyrimai davė panašius rezultatus.^[4][5]

1. ↑ Newton, Michael (2009). Hidden Animals: A Field Guide to Batsquatch, Chupacabra, and Other Elusive Creatures. ABC-CLIO/Greenwood. pp. 79–81. ISBN 978-0-313-35906-4.
2. ↑ Bousfield, Edward L. & Leblond Paul H. (2000). Cadborosaurus: Survivor from the Deep. Heritage House Publishing.
3. ↑ Carr, S.M., H.D. Marshall, K.A. Johnstone, L.M. Pynn & G.B. Stenson 2002. How to tell a sea monster: molecular discrimination of large marine animals of the North Atlantic. Biological Bulletin 202: 1–5.
4. ↑ Pierce, S., G. Smith, T. Maugel & E. Clark 1995. On the Giant Octopus (Octopus giganteus) and the Bermuda Blob: homage to A. E. Verrill. Biological Bulletin 188: 219–230.
5. ↑ Pierce, S., S. Massey, N. Curtis, G. Smith, C. Olavarría & T. Maugel 2004. Microscopic, biochemical, and molecular characteristics of the Chilean Blob and a comparison with the remains of other sea monsters: nothing but whales. Biological Bulletin 206: 125–133.