Jatra (skr. यात्रा = IAST: yātrā „kelionė“) – hinduizme bei kitose Indijos religijose reiškia piligrimystę, šventų vietų lankymą. Kaip ir kitose religijose, hinduizme piligrimystė reiškia dvasinę kelionę, simbolinį žygį į dvasios širdį, nuskaistinančią ir priartinančią prie dieviškumo. Tradiciškai jatra atliekama keliaujant pėsčiam basomis, be jokių patogumų, nors dabar didelė dalis piligrimų keliauja turistiniais tikslais ir priemonėmis. Į piligriminę kelionę žmogus dažnai traukia davęs įžadą (vrata) – norėdamas išgyti nuo ligos, įveikti sudėtingą gyvenimo tarpsnį, vykdydamas priešmirtinį artimojo prašymą jo palaikus (pelenus) išberti kokioje nors šventoje vietoje ir pan.[1]
Visoje Indijoje gausu didesnės ar mažesnės reikšmės šventviečių (tīrtha), kurių lankymas paprastai sutampa su ten vykstančiomis kasmetinėmis šventėmis. Didžiosios šventvietės paprastai yra didžiųjų upių santakose, „Ramajanos“ ir „Mahabharatos“ veikėjų gimimo ar apsilankymo vietose, didžiųjų dvasinių mokytojų (guru) gimtavietėse ar buveinėse (ašramuose).
Vienas didžiausių piligrimus sutraukiančių renginių yra kas 4 metus vykstanti kumbha mela, kuri vyksta paeiliui prie didžiųjų upių santakų esančiuose Alahabado, Haridvaro, Našiko ir Udžaino miestuose. Kiti svarbūs piligrimystės taškai yra Varanasis, Mathura, Vrindavanas, Rišikešas, Ajodhija, Puris, Kančipuramas, Ramešvaramas, Kanjakumari, Tiruvanamalajus, Dvarka, Kalkuta, Guvahatis, Amarnatho šventykla (Kašmyras) ir kt.
Be atskirų šventviečių, išskiriami ir atskiri piligriminiai keliai, kuriais keliaujant aplankoma eilė šventyklų: