Panigingara

Panigingara arba Panigara (Paniĝinĝarra, Paniĝara) – dievas Mesopotamijos mitologijoje, garbintas Adabe. Dievavardis būdavo užrašomas ir sutrumpinta forma, Senosios Babilonijos karalystės laikų įrašuose aptinkamas variantas dPa-an-ni-gá-ra.[1] Meli-Šipako valdymo laikais datuojamame įraše įvardijamas EN ku-dur-ri, „kudurru viešpats“.[2]

Adabe būta šio dievo šventyklos, kuri vadinosi Eursag[…] (visas pavadinimas neišliko).[3] Galbūt ta pati Panigingaros šventykla minima Larsos valdovo Rim-Sino I įraše.[3] Kita šventykla, panašu, vadinosi Emeteursag (šumerų k. 'didvyrio verti namai'),[4] taip pat, kaip su dievu Zababa siejama žinomesnė šventvietė Kiše.[1] Dar kita šventykla vadinosi Enigurru ('siaubu apdengti namai'), taip pat vadinosi Ištarės, kaip „Nipūro karalienės“, šventykla.[5] Be šių, žinomos dar dvi: Eutul ('kaimenės namai')[6] ir šventykla neišlikusiu pavadinimu.[7] Manfred Krebernik, remdamasis Andrew R. George tyrinėjimais, daro prielaidą, kad visos jos buvo Adabe.[2]

Dievų sąraše An = Anum Panigingara – Ninhursagos ir jos vyro Šul-pa-e sūnus.[2] Senesniame Veidnerio dievų sąraše įrašytas greta kito Ninhursagos sūnaus Ašgio, su juo siejamas ir kituose šaltiniuose.[2] Panigingara minimas ir drauge su motina, pvz., laiškų sveikinimų formulėse.[2] Vėlesniuose šaltiniuose gali būti tapatinamas su Ninurta (panašiai kaip Pabilsagas).[2] Wilfred G. Lambert šį dievą apskritai įvardija „Ninurtos pavidalu“.[8]

Paminėtas keliuose Mesopotamijos literatūriniuose kūriniuose. Humoristiniame[9] pasakojime „Trys jaučių varovai iš Adabo“ apibūdinamas kaip „jų išminčius, mokovas, Adabo dievas“, be to, kaip „klerkas“, galbūt taip pašiepiant teismo procesą.[10] Prabėgomis paminėtas prastai išlikusiame mite Urašas ir Mardukas.[11]

  1. 1,0 1,1 George 1993, p. 25.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Krebernik 2005, p. 326.
  3. 3,0 3,1 George 1993, p. 156.
  4. George 1993, p. 125.
  5. George 1993, pp. 131–132.
  6. George 1993, p. 158.
  7. George 1993, p. 99.
  8. Lambert 2013, p. 496.
  9. Foster 1974, p. 70.
  10. Foster 1974, p. 72.
  11. Lambert 2013, p. 315.

Developed by StudentB