Budizmas |
---|
Pagrindinės sąvokos
|
Veikėjai ir vietovės
|
Tekstai
|
Sąvokos ir vardai
|
Dharma (skr. धर्म = IAST: dharma- < धर्मन् = dhárman, pali dhamma, tibet. ལྷ་ཆོས = lha chos, kin. 達摩, pinyin: dámó) – iš Indijos kilusioje dvasinėje tradicijose pačia bendriausia prasme reiškia savaiminę tikrovės tvarką. Ši sąvoka yra plačiai naudojama Indijos filosofinėse ir religinėse sistemose ir turi savitų prasmių pagal naudojimo sritį ir konkretų kontekstą. Dharmos sąvoka yra pamatinė tokioms religijoms kaip budizmas, džainizmas, hinduizmas, sikhizmas. Hinduizmas dabar vadinamas sanātana dharma, t. y. „praamžė tvarka“. Budizme visas Budos mokymas dažnai vadinamas dharma. Panašiai ir džainizme, Mahavyros mokymas vadinamas Dharma. Dėl išimtinio dharmos vaidmens šiose religijose jos dažnai vadinamos bendru „dharminių religijų“ vardu. Bendrai dharmos sąvoką galima sutikti naudojamą tokiomis reikšmėmis: tiesiogine prigimtine reikšme – tiesa, [natūralus] dėsnis, tvarka; kaip religijos doktrina – mokymas, [išsilaisvinimo] dėsnis; kaip religinė tiesa – teisingumas, pareigų laikymasis, jų vykdymas; dar gali būti – visuomenės tvarka ar jos sąranga, teisingas elgesys, tiesiog dorybė. Žodis dharma dažnai naudojamas kaip indiškas atitikmuo vakarietiškam žodžiui religija.
Hinduizme dharma laikomos bendrosios brahmanų, kšatrijų (karių), vaišijų (žemdirbių ir amatininkų) ir šudrų (tarnų) dorinės nuostatos (tvirtumas, atlaidumas, dosnumas, tyrumas, nevogimas, susivaldymas, supratingumas, išmintis, teisingumas, pykčio nelaikymas) ir atskiro luomo ypatingosios taisyklės.[1]
Pats žodis yra kilęs iš veiksmažodžio dhr̥- – „palaikyti, suturėti, tverti“. Jau nuo „Rigvedos“ sutinkamas žodis dharman, kuris pirmine prasme reiškia „pamatą, pagrindą“, bet įgija perkeltines „tradicijos, tvarkos, papročio“ reikšmes.