Enlilis

Soste sėdinčio Enlilio statulėlė iš Nipūro (1800–1600 m. pr. m. e.), eksponuojama Irako muziejuje

Enlilis (šum. 𒂗𒇸 = ENLÍL – 'audros valdovas') – šumerų vėjo, kvėpavimo, vaisingumo dievas. Vienas iš 3 didžiųjų dievų (su Ea ir Anu).[1] Buvo garbinamas Nipūre (E-kur šventykla).[2] Vėliau akadai, hetitai, kanaaniečiai jį garbino Elilio vardu. Įrašuose kartais įvardijamas ir Nunamniru.[2]

Enlilio epitetai – „didysis kalnas“, „svetimųjų žemių karalius“, „šėlstanti audra“, „laukinis bulius“.[2]

Kai kada Enlilis įvardijamas dangaus dievo An sūnumi, deivės Aruru broliu.[2] Pagal mitus, jis atskyrė dangų nuo žemės, globojo gyvulininkystę ir žemdirbystę.[1] Jis taip pat laikytas stichijų valdovu. Aptiktas tekstas, kuriame Enlilis įvardijamas šiaurės vėju ir rytų vėju.[2] Pasak Gilgamešo epo, Enlilis buvo vienas iš pasaulio tvano, kuriuo dievai siekė sunaikinti žmoniją, rengėjų.

Enlilio žmona laikyta Ninlilė, jų vaikais – Nana (mėnulio dievas), Ninurta (karys), Nergalis (mirties, naikinimo dievas),[2] Namtaras (dievų pasiuntinys).

III Ūro dinastijos laikais Enlilis garbintas kaip vyriausiasis dievas. Kasitų dinastijos laikais garbintas Dur Kurigalzu mieste.[2]

Buvo siejamas su Jaučiaganio žvaigždynu.[2]

Enlilio simbolis Naujosios Asirijos karalystės laikų mene – galvos apdangalas su ragais.[2]

  1. 1,0 1,1 Enlil. Britannica Online Encyclopaedia. Nuoroda tikrinta 2020-11-23.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 2,6 2,7 2,8 Jeremy Black; Anthony Green (1992). Gods, Demons and Symbols of Ancient Mesopotamia: An Illustrated Dictionary. University of Texas Press, p. 76. ISBN 978-0-292-70794-8.

Developed by StudentB