Etiopija

Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika
amhar. የኢትዮጵያ ፌደራላዊ ዴሞክራሲያዊ ሪፐብሊክጀ
Ityop'iya Federalawi Demokrasiyawi Ripeblik
Etiopijos vėliava Etiopijos herbas
Vėliava Herbas
HimnasPirmyn, brangi motina Etiopija

Etiopija žemėlapyje
Valstybinė kalba amharų
Sostinė Adis Abeba
Didžiausias miestas Adis Abeba
Valstybės vadovai
 • Prezidentas
 • Ministras pirmininkas
 • -
 
Taye Atske Selassie
Abiy Ahmed
-
Plotas
 • Iš viso
 • % vandens
 
1 127 127 km2 (26)
0,7 %
Gyventojų
 • 2017
 • Tankis
 
104 344 901 (12)
66,34 žm./km2 (100)
BVP
 • Iš viso
 • BVP gyventojui
2019
259,09[1] mlrd. $ (59)
575 $ (177)
Valiuta Etiopijos biras (ETB)
Laiko juosta
 • Vasaros laikas
UTC +3
nėra
Nepriklausomybė
 
 
seniausia nepriklausoma
valstybė Afrikoje
(mažiausiai 2000 metų)
Interneto kodas .et
Šalies tel. kodas 251

Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika (Etiopija, Ge’ez kalba ኢትዮጵያ ʾĪtyōṗṗyā) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja, kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m., Džibučiu, Somaliu, Kenija, Sudanu ir Pietų Sudanu.

Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje, trylikta šalis pagal gyventojų skaičių pasaulyje ir antra Afrikoje po Nigerijos. Taip pat tai didžiausia priėjimo prie jūros neturinti valstybė pagal gyventojų skaičių.[2] Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai. Etiopija laikoma dabartinių žmonių, ėmusių keltis į Artimuosius Rytus ir kitur Vidurinio Paleolito laikotarpiu, lopšys.[3][4][5][6][7] Pietvakarinė Etiopija laikoma afroazinių kalbų protėvyne.[8]

Etiopija nebuvo okupuota Afrikos kolonizacijos laikotarpiu, nes nugalėjo Italiją Adovos mūšyje. Šalį užėmė Musolinis 19351941 m. Etiopija atsivertė į krikščionybę IV m. e. a., tad yra antra šalis pagal senumą po Armėnijos, oficialiai paskelbusi krikščionybę valstybine religija. Nuo 1974 m. šalis yra pasaulietinė ir nuo islamo atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę.

  1. Gross domestic product 2019, PPP, Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.
  2. „Population Projections for Ethiopia 2007–2037“. www.csa.gov.et. Suarchyvuota iš originalo 2020-08-03. Nuoroda tikrinta 2020-09-25.
  3. Kessler, David F. (2012). The Falashas : a Short History of the Ethiopian Jews. Routledge. ISBN 978-1-283-70872-2. OCLC 819506475.
  4. Hopkin, Michael (2005-02-16). „Ethiopia is top choice for cradle of Homo sapiens“. Nature. doi:10.1038/news050214-10. ISSN 0028-0836.
  5. Li, J.Z.; Absher, D.M.; Tang, H.; Southwick, A.M.; Casto, A.M.; Ramachandran, S.; Cann, H.M.; Barsh, G.S.; Feldman, M.; Cavalli-Sforza, L.L.; Myers, R.M. (2008). „Worldwide Human Relationships Inferred from Genome-Wide Patterns of Variation“. Science. 319 (5866): 1100–04. Bibcode:2008Sci...319.1100L. doi:10.1126/science.1153717. PMID 18292342. S2CID 53541133.
  6. „Humans Moved From Africa Across Globe, DNA Study Says“. Bloomberg News. 2008-02-21. Suarchyvuotas originalas 2011-06-29. Nuoroda tikrinta 2009-03-16.
  7. Kaplan, Karen (2008-02-21). „Around the world from Addis Ababa“. Los Angeles Times. Suarchyvuotas originalas 2013-06-03. Nuoroda tikrinta 2009-03-16.
  8. Blench, Roger (2006). Archaeology, Language, and the African Past (anglų). AltaMira Press. pp. 150–163. ISBN 978-0759104662.

Developed by StudentB