Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Himnas: „Pirmyn, brangi motina Etiopija“ | |||||
Etiopija žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | amharų | ||||
Sostinė | Adis Abeba | ||||
Didžiausias miestas | Adis Abeba | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas • - |
Taye Atske Selassie Abiy Ahmed - | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
1 127 127 km2 (26) 0,7 % | ||||
Gyventojų • 2017 • Tankis |
104 344 901 (12) 66,34 žm./km2 (100) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2019 259,09[1] mlrd. $ (59) 575 $ (177) | ||||
Valiuta | Etiopijos biras (ETB) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +3 nėra | ||||
Nepriklausomybė |
seniausia nepriklausoma valstybė Afrikoje (mažiausiai 2000 metų) | ||||
Interneto kodas | .et | ||||
Šalies tel. kodas | 251 |
Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika (Etiopija, Ge’ez kalba ኢትዮጵያ ʾĪtyōṗṗyā) – valstybė šiaurės rytų Afrikoje. Ribojasi su Eritrėja, kuri atsiskyrė nuo Etiopijos 1993 m., Džibučiu, Somaliu, Kenija, Sudanu ir Pietų Sudanu.
Etiopija – viena seniausių šalių pasaulyje, trylikta šalis pagal gyventojų skaičių pasaulyje ir antra Afrikoje po Nigerijos. Taip pat tai didžiausia priėjimo prie jūros neturinti valstybė pagal gyventojų skaičių.[2] Joje aptikti seniausi žmonijos pėdsakai, tad Etiopija svarbi žmogaus evoliucijos istorijai. Etiopija laikoma dabartinių žmonių, ėmusių keltis į Artimuosius Rytus ir kitur Vidurinio Paleolito laikotarpiu, lopšys.[3][4][5][6][7] Pietvakarinė Etiopija laikoma afroazinių kalbų protėvyne.[8]
Etiopija nebuvo okupuota Afrikos kolonizacijos laikotarpiu, nes nugalėjo Italiją Adovos mūšyje. Šalį užėmė Musolinis 1935–1941 m. Etiopija atsivertė į krikščionybę IV m. e. a., tad yra antra šalis pagal senumą po Armėnijos, oficialiai paskelbusi krikščionybę valstybine religija. Nuo 1974 m. šalis yra pasaulietinė ir nuo islamo atsiradimo turi gausią musulmonų bendruomenę.