Himalajai | |
---|---|
Šalis | Butanas, Kinija, Indija, Pakistanas, Nepalas |
Aukščiausi kalnai | Džomolungma (8848 m) |
Kalnagūbriai | Aukštieji Himalajai, Mahabharatos kalnagūbris, Transhimalajai |
Upių ištakos | Ganga, Brahmaputra, Jamuna, Indas, Ravis, Dželamas |
Ežerai | Pangongas, Manasarovaras, Tiličas, Jamdrokas, Comgas, Gurudongmaro ežeras |
Uolienos | kristaliniai skalūnai, gneisas, granitas, filitas ir kt. |
Ilgis | ~2400 km |
Himalajai (skr. हिमालय = IAST: Himālaya, urd. ہمالیہ = Hamāleh, kin. 喜馬拉雅山脈, pinyin: Xǐmǎlāyǎ Shānmài) – kalnų grandinė Centrinės Azijos pietinėje dalyje, skirianti Indijos subkontinetą nuo Tibeto plynaukštės.[1]
Himalajų kalnų sistema yra aukščiausia Žemėje su 14 aukščiausių viršukalnių pasaulyje, įskaitant ir Everesto (Džomolungmos) kalną. Čia iškilę virš trisdešimties viršukalnių, siekiančių 7 620 m, tuo tarpu aukščiausia viršukalnė už Azijos žemyno ribų – Akonkagva – siekia tik 6 959 m. sanskrito kalba „Himalajai“ reiškia „sniego buveinė“ (iš žodžių hima „sniegas“ ir ālaya „buveinė“).
Himalajai išsiplėtę per penkias valstybes – Pakistaną, Indiją, Kiniją, Butaną ir Nepalą. Himalajuose prasideda kelios milžiniškos upės – Indas, Ganga, Brahmaputra, Jamuna. Himalajų upių baseino teritorijoje gyvena apie 750 mln. žmonių, įskaitant ir Bangladešą.