Indijos Respublika | |||||
---|---|---|---|---|---|
| |||||
Devizas: „Tik tiesa nugali“ | |||||
Himnas: „Visų žmonių dvasios vedly, pergalė!“ | |||||
Indija žemėlapyje | |||||
Valstybinė kalba | hindi, anglų ir dar 22 regioninės kalbos. | ||||
Sostinė | Naujasis Delis | ||||
Didžiausias miestas | Mumbajus | ||||
Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas |
Droupadi Murmu Narendra Modi | ||||
Plotas • Iš viso • % vandens |
3 287 263 km2 (7) 9,6 % | ||||
Gyventojų • 2021 • Tankis |
1 407 563 842 (2) 416,4 žm./km2 (19) | ||||
BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2022 3 534,743[1] mlrd. $ (5) 2 515[1] $ (142) | ||||
Valiuta | Indijos rupija (₹) (INR) | ||||
Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+5:30 (IST) netaikomas | ||||
Nepriklausomybė Atgauta
Respublika |
nuo Jungtinės Karalystės 1947 m. rugpjūčio 15 d. 1950 m. sausio 26 d. | ||||
Interneto kodas | .in | ||||
Šalies tel. kodas | +91 | ||||
Kirčiavimas | Ìndija[2] |
Indija (hind. भारत, IAST: Bhārat, angl. India), oficialiai Indijos Respublika (hind. भारत गणराज्य, IAST: Bhārat Gaṇarājya, angl. Republic of India) – valstybė Pietų Azijoje, antra valstybė pasaulyje pagal gyventojų skaičių (JT vertinimu, 2023 m. tapo pirma[3]) ir septinta pagal plotą. Indija šiaurės vakaruose ribojasi su Pakistanu, šiaurėje – su Kinija, Nepalu, Butanu, rytuose – su Mianmaru ir Bangladešu. Vakaruose šalis prieina prie Arabijos jūros, rytuose – prie Bengalijos įlankos, o pietuose krantus skalauja Indijos vandenynas. Netoli Indijos krantų yra salų valstybės – Šri Lanka, Maldyvai ir Indonezija.
Indijos subkontinente dar III a. pr. m. e. gyveno Indo slėnio civilizacija. II a. pr. m. e. pradėti rašyti seniausi hinduizmo šventraščiai. Kastų sistema išsivystė I a. pr. m. e., šiuo laikotarpiu taip pat ėmė plisti budizmas ir džainizmas. Ankstyvasis politinis konsolidavimas vyko įsigalėjus Maurjų ir Guptų imperijoms; vėlyvesnės Vidurinės Indijos karalystės padarė poveikį kultūroms net Pietryčių Azijos šalyse.
Viduramžiais į šalį atkeliavo judaizmas, zoroastrizmas ir islamas, iškilo sikizmas; visa tai padarė įtaką šalies kultūrinei įvairovei. Didžioji šiaurinių teritorijų dalis pateko į Delio sultanato sudėtį, pietinė buvo suvienyta Vijanagos imperijos. Spartesnis ekonominis vystymasis vyko Mogolų imperijos laikais. XVIII a. vid. subkontinentas buvo užvaldytas Britų Rytų Indijos kompanijos, o XIX a. vid. tapo Britų Indija, pavaldžia Didžiajai Britanijai kolonija. Vėlyvajame XIX a. Indijoje susiformavo tautinis judėjimas, kuris vėliau, vadovaujant Mahatmai Gandžiui pasižymėjo nesmurtiniu pasipriešinimu ir galų gale 1947 m. iškovojo Indijai nepriklausomybę.
Indija yra daugiausiai gyventojų turinti pasaulio demokratija. Politinė sistema – federacinė respublika su parlamentiniu valdymu. Šalį sudaro 29 valstijos ir 7 sąjunginės teritorijos. Per paskutinius dvidešimt metų gerokai padidėjo tiek Indijos gyventojų skaičius, tiek šalies strateginė svarba. Indija per paskutinius kelis dešimtmečius tapo svarbia karine galybe, turinčia antrą didžiausią armiją pasaulyje, branduolinį ginklą. Pagal karines išlaidas šalis yra penkta pasaulyje. 2017 m. Indijos ekonomika buvo šeštoji pagal nominalųjį BVP[4] ir trečioji pagal perkamosios galios paritetą[5]. Po rinkos ekonomikos reformų 1991 m. Indija tapo viena grečiausiai augančių didžiųjų ekonomikų ir yra laikoma naujai industrializuota šalimi. Kita vertus, šalyje išlieka skurdo, korupcijos, nepakankamos mitybos ir nepakankamos sveikatos sistemos infrastruktūros problemos.