Indonezija

Indonezijos Respublika indonez. Republik Indonesia
Vėliava Herbas
Himnas: „Didžioji Indonezija“
Indonezija žemėlapyje
Valstybinė kalba	indoneziečių
Sostinė	Džakarta
Didžiausias miestas	Džakarta
Valstybės vadovai  • Prezidentas  • Viceprezidentas  • -	Prabowo Subianto Gibran Rakabuming Raka -
Plotas  • Iš viso  • % vandens	1 904 569 km2 (14) 4,85 %
Gyventojų  • 2022  • Tankis	275 773 800[1] (4) 141 žm./km2 (88)
BVP  • Iš viso  • BVP gyventojui	2022 1 289,295[2] mlrd. $ (17) 4 691[2] $ (104)
Valiuta	rupija
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC+7 iki +9 netaikomas
Nepriklausomybė Paskelbta Pripažinta	nuo Nyderlandų 1945 m. rugpjūčio 17 d. 1949 m. gruodžio 27 d.
Interneto kodas	.id
Šalies tel. kodas	+62
Kirčiavimas	Indonèzija[3]

Indonezija (indonez. Indonesia), oficialiai Indonezijos Respublika (indonez. Republik Indonesia) – salų valstybė Pietryčių Azijoje, tarp Indijos ir Ramiojo vandenynų. Borneo saloje Indonezija ribojasi su Malaizija, Naujosios Gvinėjos saloje – su Papua Naująja Gvinėja, Timoro saloje – su Rytų Timoru. Sudaryta iš 17 000 salų. Šalis yra keturiolikta pagal plotą ir ketvirta pagal gyventojų skaičių. Indonezija didžiausia tarp šalių, kuriose musulmonai sudaro daugumą. Java yra gyventojų skaičiumi didžiausia sala pasaulyje. Šalis yra prezidentinė respublika su nuo 2004 m. kas penkerius metus renkamu prezidentu ir įstatymų leidžiamąja valdžia (vadinamąja Liaudies Patariamąja Asamblėja). Indoneziją sudaro 37 provincijos, iš kurių aštuonios turi specialų statusą. Šalies sostinė Džakarta yra vienas didžiausių miestų pagal gyventojų skaičių miestų. Nepaisant didelio gyventojų skaičiaus ir tankiai apgyvendintų regionų, Indonezija turi didžiulius laukinės gamtos plotus ir gali pasigirti vienu didžiausiu biologinės įvairovės lygiu.

Indonezijos žemynas buvo vertingas prekybos regionas mažiausiai nuo VII amžiaus, kuomet Šrividžaja, o vėliau Madžapahitas prekiavo su žemyninėje Kinijoje ir Indijos subkontintente įsikūrusiomis šalimis. Vietiniai valdovai dar ankstyvuoju laikotarpiu priėmė kaimynų tikėjimus ir kultūrą, tad klestėjo induistų ir budistų karalystės. Islamas į Indoneziją atkeliavo per sufijų prekeivius ir mokslininkus, krikščionybė – per Europos misionierius. Kolonializmo laikotarpiu Indoneziją valdė portugalai, prancūzai ir britai, tačiau ilgiausiai čia įsiviešpatavę buvo olandai – apie 350 metų. Indonezijos kaip tautinės valstybės samprata atsirado XX a. pr., o kulminaciją pasiekė Indonezijai paskelbus nepriklausomybę 1945 m. rugpjūčio 17 d. Galutinai nepriklausoma tapo 1949 m. gruodžio 27 d., Nyderlandams pripažinus Indonezijos nepriklausomybę.

Indonezijoje gyvena tūkstančiai skirtingų vietinių etninių ir šimtai kalbinių grupių, iš kurių daugiausiai kalbančiųjų turi javiečių kalba. Indonezijoje susiformavo bendra tapatybė, kurios šūkis yra „ Bhinneka Tunggal Ika “ („Vienybė įvairovėje“ pažodžiui, „daug, bet viena“), kurią jungia valstybinė kalba, kultūrinė įvairovė, religinis pliuralizmas tarp musulmonų daugumos ir bendra kolonializmo istorija bei kova prieš jį. Indonezijos ekonomika pagal nominalųjį BVP yra 17-a, pagal BVP PGP – 7- a. Indonezija yra regioninė galia. Šalis priklauso kelioms tarptautinėms organizacijoms, įskaitant Jungtines Tautas, Pasaulio prekybos organizaciją, G20 ir yra viena iš Neprisijungimo judėjimo, Pietryčių Azijos valstybių asociacijos, Rytų Azijos viršūnių susitikimo, D-8 ir Islamo bendradarbiavimo organizacijos įkūrėjų.

1. ↑ „Mid Year Population (Thousand People)“. Badan Pusat Statistik - Indonesia. Nuoroda tikrinta 2022-07-03. {{cite web}}: |archive-date= privalomas |archive-url= (pagalba)CS1 priežiūra: url-status (link)
2. ↑ ^{2,0 2,1} „Report for Selected Countries and Subjects“. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-04-19.
3. ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.