Kilivai | |
---|---|
Gyventojų skaičius | ~50 |
Populiacija šalyse | Meksika ( Žemutinė Kalifornija) |
Kalba (-os) | ispanų, kilivų |
Religijos | prigimtinė tikyba, krikščionybė (ypač katalikybė) |
Giminingos etninės grupės | kukapai, paipajai, kočimiai, tipajai-ipajai |
Kilivai (K’olew, isp. Kiliwa) – indėnų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Meksikoje, Kalifornijos pusiasalio šiaurėje, San Pedro Martiro („Kankinio Šv. Petro“) kalnų šiauriniuose šlaituose. Populiacija – apie 50 žmonių. Kilivų kalba, priskiriama jumanų-kočimių šeimai, beveik išnykusi, likę kilivai šneka ispaniškai. Išlaikę tradicinės tikybos bruožų, nors dabar dauguma katalikai arba protestantai (metodistai).
Iki sąlyčio su europiečiais gyveno gentinėje santvarkoje. Kultūriškai artimi kitoms Kalifornijos pusiasalio ir Aridoamerikos tautoms (kukapams, tipajams-ipajams, ypač paipajams).
Kilivai gyvena pusdykumėse ir kalnų pušynuose. Tradiciniai verslai – kaplinė-lydiminė žemdirbystė, medžioklė (elnių, triušių, iki XX a. vid. jai naudojo lankus ir strėles), rankiojimas (kaktusų sėklų, pušų kankorėžių ir kt.), pardavimui laiko galvijus, verčiasi amatais (puodininkystė, tinklų ir krepšių pynimas iš agavų pluošto, suvenyrinių lankų, strėlių, vėzdų gamyba ir kt.). Uždarbiauja medvilnės plantacijose.
Kilivų gyvenvietę, sudarytą iš kelių ūkių, valdo seniūnas. Pasitaiko didžiųjų ir mažųjų šeimų. Tradicinė santuoka patrilokalinė, dabar dažniau neolokalinė ar bilokalinė. Svarbi kūmystė.
Tradicinei religijai būdingas šamanizmas, ateities pranašavimas, mirusiųjų minėtuvės. Švenčių metu renkasi į Santa Katarinos gyvenvietę, ten šoka skambant moliūgų tarškynių muzikai.[1] Dievą-sutvėrėją vadina Meltí ?ipá jalá(u) („kojotžmogis mėnulis“).
Dabartiniai kilivai smarkiai persimaišę su meksikiečiais, kočimiais, iš Meksikos valdžios dažnai patiria prievartą.[2] Gyvena Žemutinės Kalifornijos valstijoje, Ensenados savivaldybėje.