Klintis

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Klintis (CaCO₃) – nuosėdinė uoliena daugiausia sudaryta iš mineralo kalcito. Be šio mineralo klintyje yra arogonito, dolomito ir kitų mineralų. Pagrindinis kalcito šaltinis yra jūriniai organizmai. Šių organizmų palaidoti skeletai ar kriauklės sudaro didelius klinties masyvus. Tokia klintis, sudaryta iš jūrinių organizmų kriauklių, vadinama kriauklainiu. Klintis taip pat nusėda dėl požeminio vandens veiklos. Tai atsitinka, kai ištirpęs kalcio karbonatas kristalizuojasi tuštumose. Dideli klinčių varvekliai sudaro stalaktitus, stalagmitus ir kolonas.

Kita klinties forma yra oolitinė klintis, kuri skiriasi savo specifine granuliuota struktūra. Ši klinties forma susidaro iškritus krituliams šiltuose, sekliuose, druskinguose vandens telkiniuose. Dar viena klinties atmaina yra ežerinė klintis. Ji susidaro tam tikruose ežeruose (priklausomai nuo gylio) iš ežerinių bestuburių liekanų. Klintis sudaro iki 10 procentų visų nuosėdinių uolienų.

Gryna klintis yra baltos arba beveik baltos spalvos. Dėl įvairių priemaišų, molio, smėlio, organikos, hematito ar kitų, klinties spalva gali kisti. Struktūra taip pat įvairuoja dėl formavimosi sąlygų. Ji gali būti masyvi, klastinė, kristalinė, granulinė. Kalcito, kvarco, dolomito, barito, pirito kristalai gali užpildyti klintyje esančius plyšius, tuštumas. Klintyje kartais būna titnago gniutulų.

Kai klintis slūgso šalia žemės paviršiaus ir lietaus vanduo sunkiasi per ją, tokiose vietose klintis išplaunama. Vyksta karsto procesai ir formuojasi karstinės tuštumos – olos.