Lanka – pieva ar ganykla, besidriekianti upės slėnyje ir sezoniškai užliejama jos potvynių. Pavasarinio potvynio metu ištvinusi upė lankoje nusodina daug derlingo aliuvio,[1] todėl vasarą čia auga vešlesnė žolė. Lankoje išskiriamos trys dalys: pavagys, vidurinė dalis ir paterasys. Lankų pavagio dalyje paprastai auga tankūs karklų sąžalynai. Pačioje pievoje vyrauja šunažolės, eraičinai, motiejukai, gaisrenos, vėdrynai, gegužraibės.
Lietuvoje didžiausi lankų plotai driekiasi Nemuno žemupyje, Nevėžio, Minijos, kitų lėkštais šlaitais upių slėniuose.[2]