Makao 中華人民共和國澳門特別行政區 Região Administrativa Especial de Macau da República Popular da China | |||
---|---|---|---|
Specialusis administracinis regionas | |||
| |||
Valstybinė kalba | kinų, portugalų[1] | ||
Pripažinta regioninė kalba | kantono kinų | ||
Vadovai | Ho Iat Seng | ||
Plotas – Iš viso – % vandens |
115,3 km² 73,7 % | ||
Gyventojų |
| ||
BVP (nominalus) | 2020 | ||
– Iš viso | 26 mlrd. $[2] (100) | ||
– BVP gyventojui | 38 769 $[2] (23) | ||
Valiuta | Pataka (MOP) | ||
Laiko juosta | UTC+8 | ||
Interneto kodas | .mo .澳門 .澳门 | ||
Šalies tel. kodas | +853 |
Makao (port. Macau) arba Aomenas (kin. 澳門, pinyin: Àomén), oficialiai Makao specialusis administracinis regionas (MSAR; kin. 中華人民共和國澳門特別行政區; port. Região Administrativa Especial de Macau da República Popular da China, RAEM) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Apima pietinėje šalies pakrantėje esantį Makao pusiasalį, išsikišusį į Pietų Kinijos jūrą ties Perlų upės žiotimis (priešais Honkongą), bei Taipos ir Koloanės salas. Plotas 115,3 km², 667 tūkst. gyventojų (2018 m.). Šiaurėje Makao ribojasi su Džuhajaus specialiąja ekonomine zona.
1557–1999 m. buvo Portugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Tai autonomiją turintis Kinijos administracinis vienetas. Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje.
Verčiamasi tarptautine prekyba, svarbus finansų, transporto centras. Yra jūrų uostas, tarptautinis oro uostas. Taip pat svarbus turizmo centras, garsėjantis savo lošimo namais. Makao yra išlikęs kolonijinių laikų senamiestis, 2005 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Yra XV a. A-Ma šventykla, XVII a. Šv. Pauliaus katedros liekanos, Senato aikštė, keletas barokinių bažnyčių, teatras, Gvijos tvirtovė ir kt.