Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Miestas – gyvenvietė, kurioje gyvena didelis skaičius gyventojų. Šiuo metu[kada?] didžiausias pasaulio miestas yra Tokijas arba Meksikas (priklausomai nuo to, kurie priemiesčiai jiems priskiriami), o skaičiuojant be priemiesčių – Šanchajus.
Miestas paprastai susideda iš gyvenamųjų, pramoninių ir verslo rajonų bei atlieka administracines funkcijas, kurios gali būti platesnės nei paties miesto teritorija. Didžiąją miesto dalį paprastai užima pastatai, keliai ir gatvės.
Ypatingas vaidmuo miestams tenka civilizacijų istorijoje. Dėl savo specifikos miestai tapo svarbiausiais civilizacijų pažangos centrais. Čia susidaro sąlygos kurti svarbiausias civilizacines vertybes. Miestų atsiradimas rodo istorinių kultūrų gimimą, o jos gimsta kartu su didžiuoju žmonių pasitraukimu iš gamtos pasaulio. Civilizacija atsiranda kartu su miestu ir mieste (architektūra, raštas, teisė, kultas ir t. t.). Miestas egzistuoja kaip visuomenės integracijos forma.
Uždaroje, dažniausiai sienomis apribotoje miesto erdvėje, telkėsi ir bendradarbiavo sėslūs gyventojai, valdžia ir valdymas, vyko gamyba, mainai, materialinių gėrybių paskirstymas, kaupėsi turtai. Miestas tapo religinio gyvenimo centru, o jo šventyklos, kaip valdovo rūmai, – materiali ideologinės pirmenybės išraiška.
Kaip liudija archeologiniai duomenys ir rašytiniai šaltiniai, senovės miestų lopšys – Artimieji Rytai.