Pinigai – atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė. Pinigai yra vienas pagrindinių ekonomikos mokslo tyrimų objektų.
Pinigai gali būti natūraliai reti (kaip brangieji metalai) ar dirbtinai reti (kaip valstybės spausdinami pinigai). Šiuolaikiniai pinigai yra abstraktūs – tik žymi sutartinę vertę. Didžioji dalis konkrečios šalies pinigų neturi materialios formos – jie egzistuoja kaip buhalterinės apskaitos įrašai.
Šiuolaikiniai pinigai – tai neasmeninis skolos raštelio pakaitalas, kurį galima perduoti kitam žmogui ar juridiniam asmeniui mainais už paslaugą ar daiktą, t. y. skolos ženklas, kad kažkas yra prasiskolinęs bankui ir yra įsipareigojęs atidirbti tą visuotinai priimtą vertę, kuri nurodyta pinigo kupiūroje. Visos kitos pinigų prasmės yra iliuzinės, t. y. pinigai tiesiogiai nebedengiami jokiomis materialinėmis vertybėmis. Bankų pagrindinė funkcija yra kontroliuoti, kad skolininkai savo įsipareigojimus uždirbti nustatytą vertę realiai vykdytų, nes tik tada pinigai, kaip vertės ekvivalentas, turi prasmę. Todėl bendrąja prasme nebesvarbu, kokį pavidalą priima pinigai (popieriniai, elektroniniai ir t. t.), o svarbu tik tai, kad jų vertę atitinkanti skola būtų reali, grąžinama ir jos apskaita griežtai kontroliuojama. Idealiu atveju, skolą grąžinus bankui, atitinkama pinigų vertė kreditą išdavusio banko turi būti išimama iš apyvartos.
Šiais laikais taip pat svarbi pinigų savybė yra tai, kad jie konkrečioje šalyje yra teisiškai privalomi priimti kaip atsiskaitymo priemonė, todėl pinigais nelaikomi kiti mainams naudojami daiktai.