Sfinksas (mitologija)

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Sfinksas (gr. sphingo - „pasmaugti, galynėtis“, egiptiečių spanch - „tas, kuris gauna gyvybę“) yra senovės Egipto laikų gulinčio liūto su žmogaus ar avino galva figūra. Kai kurie sfinksai taip pat turi sparnus. Dauguma statulų, kurios vadinamos sfinksais, vaizduoja karalių arba faraoną kaip Saulės dievą.

Graikų mitologijoje Sfinksas – Tifono ir Echidnos pagimdyta pabaisa moters veidu ir krūtine, liūto liemeniu ir paukščio sparnais. Hera arba Arėjas pasiuntė Sfinksą iš jo etiopiškos tėvynės į Tėbus, kadangi Lajas išniekino jaunuolį Chrisipą. Sfinksas apsigyveno netoli Tėbų ir kiekvienam praeiviui užmindavo mįslę: „Kokia gyva būtybė rytą vaikšto keturiomis, dieną – dviem, o vakare trimis.“ Tuos, kurie neįmindavo mįslės Sfinkas užmušdavo. Taip žuvo daugybė garsių Tėbų gyventojų, tarp jų ir valdovo Kreonto sūnus. Kreontas pažadėjo valstybę ir sesers Jokastės ranką tam, kuris išvaduos miestą nuo Sfinkso. Mįslę įminė Edipas. Sfinksas iš nevilties puolė nuo skardžio bedugnėn ir užsimušė.

Pagal senesnę Hesiodo versiją pabaisos vardas buvo Finga. Ji buvo Orto ir Chimeros palikuonis. Išvaizda ji priminė Mažosios Azijos sparnuotą pusiau moterį, pusiau liūtą būtybę. Finga suėsdavo savo grobį. Žūtbūtinėje kovoje Edipas įveikė Fingą.