Back Muang Thai ACE Тайланд ADY Thailand Afrikaans Thailand ALS ታይላንድ Amharic Thailand AMI Tailandia AN Tæġland ANG थाईलैंड ANP تايلاند Arabic
| Tailando Karalystė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Nacionalinis himnas“ | |||||
.svg) Tailandas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | Tajų | ||||
| Sostinė | Bankokas | ||||
| Didžiausias miestas | Bankokas | ||||
| Valstybės vadovai • karalius • Premjeras • - |
Maha Vajiralongkorn Paetongtarn Shinawatra - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
513 120 km2 (50) 0,4 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis |
66 171 439[1] (20) 132,1 žm./km2 (88) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2022 522,012[2] mlrd. $ (28) 7 449[2] $ (89) | ||||
| Valiuta | batas (THB) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+7 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta
Pripažinta |
1767 m. lapkričio 6 d. 1909 m. kovo 10 d. | ||||
| Interneto kodas | .th | ||||
| Šalies tel. kodas | +66 | ||||
Tailandas (taj. ประเทศไทย = Prathet Thai), oficialiai Tailando Karalystė (taj. ราชอาณาจักรไทย = Ratcha-anachak Thai) – valstybė Pietryčių Azijoje, esanti Indokinijos pusiasalio centre. Vakaruose ir šiaurės vakaruose ribojasi su Mianmaru, šiaurės rytuose ir rytuose – su Laosu, pietryčiuose – su Kambodža, pietuose – su Malaizija. Pietuose Tailandas prieina prie Tailando įlankos, o pietvakariuose – prie Andamanų jūros.
Išskyrus trumpą parlamentinės demokratijos laikotarpį aštuntojo dešimtmečio viduryje, politinė santvarka Tailande periodiškai kaitaliojosi tarp demokratinės ir karinio valdymo. Nuo 2000 m. šalis įsitraukė į nuolatinį aršų politinį konfliktą tarp Taksino Šinavatros šalininkų ir priešininkų, dėl ko 2006 ir 2014 m. įvyko du perversmai, taip pat buvo priimta dabartinė konstitucija. Šalyje nominalią valdžią turi demokratinė vyriausybė, išrinkta po 2019 m. Tailando visuotinių rinkimų ir milžiniškų demokratijos šalininkų protestų 2020–2021 m., kurių metu kelti ir precedento neturintys reikalavimai reformuoti monarchiją. Nuo 2019 m. šalis nominaliai yra parlamentinė konstitucinė monarchija, tačiau praktiškai pačioje šalies konstitucijoje užtikrinta kariuomenės valdžia.[3]
Tailandas yra ASEAN narė įkūrėja. Šalies žmogaus socialinės raidos indeksas labai aukštas. Ekonomika antra pagal dydį Pietryčių Azijoje ir 24-a pasaulyje pagal PGP. Užima 85 vietą pagal nominalųjį BVP vienam gyventojui. Tailandas priskiriamas naujai industrializuotoms ekonomikoms. Vyrauja gamybos, žemės ūkio ir turizmo sektoriai.[4][5]
- ↑ „Thailandometers“. Suarchyvuotas originalas 2022-09-24. Nuoroda tikrinta 2022-08-24.
- ↑ 2,0 2,1 „Report for Selected Countries and Subjects“. Tarptautinis valiutos fondas. Nuoroda tikrinta 2022-02-14.
- ↑
- Abuza, Zachary (2021-09-27). „Thailand's Constitutional Dictatorship Weathers the Storm“. The Diplomat. Nuoroda tikrinta 2022-03-14.
- Glassman, Jim (2020). „Lineages of the Authoritarian State in Thailand: Military Dictatorship, Lazy Capitalism and the Cold War Past as Post-Cold War Prologue“. Journal of Contemporary Asia. 50 (4): 571–592. doi:10.1080/00472336.2019.1688378. ISSN 0047-2336. S2CID 211436855.
- Bandow, Doug (2020-12-03). „Thailand's Military Is Getting Ready for Another Crackdown“. Foreign Policy. Nuoroda tikrinta 2022-03-14.
- ↑ Thailand and the World Bank Archyvuota kopija 2005-12-16 iš Wayback Machine projekto., World Bank on Thailand country overview.
- ↑ The Guardian, Country profile: Thailand Archyvuota kopija 2010-05-23 iš Wayback Machine projekto.