Tiamat

Šis straipsnis apie dievybę. Apie grupę skaitykite straipsnyje Tiamat (grupė).

Tiamat Mesopotamijos, babiloniečių mitologijoje – pirmykščio sūraus vandens vandenyno personifikacija, kūrimo deivė. Tiamat susiporavo su Apsu, gėlavandeniu vandenynu ir pagimdė daug dievų. Tarp jų Ea (išminties, burtų ir užkalbėjimų dievą), kuris susilaukė Marduko, vyriausio dievo. Kai kiti dievai pradėjo kelti Apsu daug rūpesčių, jis kartu su Tiamat sumanė juos sunaikinti. Nors iš pradžių Tiamat nenorėjo įsitraukti į konfliktą, tačiau kai dievas Ea nugalėjo Apsu, ji ėmėsi keršto.^[1] Mardukas, Ea sūnus, užmušė Tiamat, perkirtęs ją pusiau. Viena kūno pusė tapo dangumi, o kita Žeme. Tiamat vaizduojama į drakoną panašia pabaisa, įasmeninančia pirmykštį chaosą, kuris turi būti įveiktas, kad būtų įvesta tvarka kosmose.^[2]

1. ↑ Apsu, R. Storm, Rytų mitologijos enciklopedija, p. 22, 2000
2. ↑ Marduk. Microsoft Encarta Premium 2009. Žr. 2008 m. rugpjūčio 5 d.