Zoroastrizmas

Senovės civilizacija: Senovės Persija
(Ērān)
Istorija
Menas:
Architektūra, Dailė, Literatūra
Religija
Raštas

Zoroastrizmas (pers. ﺖﺸﺗﺭﺯ; taip pat vadinama mazdizmu) – religija, VI amžiuje pr. m. e. Baktrijoje susiformavusi ir paplitusi dabartinio Irano teritorijoje.[1] Irane iki šiol yra išlikę šios religijos sekėjų. Tai antra seniausia žinoma monoteistinė religija po judaizmo. Zoroastrizmo pradininku laikomas Zaratustra.

Faravaharas, arba Feroharas – vienas pagrindinių zoroastrizmo simbolių, kuris, kaip manoma, vaizduoja Fravašį arba Chvareną. Faravaharas reljefe. Persepolis, Iranas.
Šventoji zoroastrų piligriminė Čakčako šventovė Jezde (Iranas)
Senovinė zoroastrų Atešgah šventovė netoli Baku, Azerbaidžane. Dar XIX a. ir XX a. pradžioje šioje šventovėje lankėsi Zaratustros pasekėjai iš Indijos
Prie Jezdo miesto iki šiol išlikęs „Tylos bokštas“, arba „dakhma“, kuriame tradiciškai buvo praktikuojamas dangiškasis laidojimo būdas, kuomet į bokšto viršų atnešdavo mirusius ir palikdavo kad juos sulestų grifai.[2]

Dar prieš zoroastrizmo bei vedų religijų atsiradimą greičiausiau būta bendros indoiranėnų religijos, kurios bruožai atsispindi tiek Avestos, tiek vedų sakraliniuose tekstuose. Pastarųjų religijų tradicijoms buvo būdingas simnolinio-ritualinio gėrimo haomos (somos) vartojimas. Tačiau Zaratustra nepripažino iki tol garbintų dievybių bei pasmerkė gyvūnų aukojimo ritualą antropomorfiškai haomos dievybei bei enteogenų vartojimą. Nepaisant to, haomos gėrimo ritualai vėliau buvo atkurti.[3]

Zoroastrizmas akcentuoja tiesą ir teisingumą, tačiau atmetami celibatas ir asketiška gyvensena. Tikintieji praktikuoja įvairius ritualus, tarp kurių yra ir ugnies garbinimas, dangiškasis laidojimas.

  1. britannica.com / How Have Zoroastrians Been Treated in Muslim Iran? | Encyclopædia Britannica
  2. Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu slate.com
  3. Abdullaev, Kazim (2010-12-01). „Sacred Plants and the Cultic Beverage Haoma“. Comparative Studies of South Asia, Africa and the Middle East. 30 (3): 329–340. doi:10.1215/1089201X-2010-017. ISSN 1089-201X. PDF

Developed by StudentB